Lietuviski Pasakymai

v     Aina ponia per dvaru su simtu sukneliu, kap papuca vejas - subine matyc.

v     Aisiu! - Nuveisi tu stacu galvu ruron!

v     Ar jam sneki ar siki - tas pats!

v     Ar tuo pacu burnu valgai? (Blevyzgotojui)

v     As is mazo papratau - issimyzis nukratau.

v     Begineja kaip dilgėliu klynan gaves

v     Bybys ne mietas – i tvora neismeigsi.

v     Biednas, biednas - ir sikna iz dzviej kavalku.

v     Biruta, kas ti tavo kruta? Devynios vapsvos po uodegu krapstos.

v     Bobos ziba, dziedo karo. (Sulinys su svirtim)

v     Cik apmysc ir pakurc!

v     Cik karves skuron inkisc ir bulium uzlaisc!

v     Cik uzmetu kelnes ant lovos - ir vel vaikas!

v     Cyli kaip sikna arba Cyli kap niemka.

v     Ciupinėja kaip aklas pautus.

v     Ciupinėjasi kaip boba aplink kuodeli (supraskite: apzeltute)

v     Nedainuok valgydamas - sikanti kas uzais.

v     Neik su lenku pircin - ba tu burnu mazgosies, o jis tan pacan vandenin - siknu.

v     Nejudzok sudo - sudas ir tep smirda.

v     Nesik miltais, ba malunai sustos.

v     Nuo likimo ir nuo sikimo nepabegsi - likimas lemia, sikimas ramia.

v     Oi jus bernai besarmacai, ka jus darot mergai staciai! 

v     Ramtatirda ramtatirda, sena merga oziu smirda!

v     Rugiai jau par dzvi siknas paauge

v     Dabar puodan siki, o vėliau teks jame kose virti.

v     Dabinasi rutele, o pilvas iki nosies

v     Dar nepazino mergos smoko, kol neuzvertė androko

v     Dosni sirdelė, plika subinele

v     Duosiu kupron, tai net zeme snukiu isarsi

v     Durnam daiktui i pautai zvanas

v     Dalykas tokis - issisikai ir stokis!

v     Dzyka duona siknu drasko.

v     Dzirba - net sikna virba.

v     Eik i sikna vegeliu gaudyti, i kiauliu tvarta uteliu saudyti

v     Esame silpni i darba, smarkus i mergas

v     Eja bobas karviu melzt, ir sutika jauti, ciupa jauciui uz masnas - jautis jemia bliauti

v     Eja boba raut ridiku, rada tupinti muziku, ta muzika kur tupėta - pilna kruva pritepeta

v     Gyvuly tu nesvencyto tvarto!

v     Glostyk ozio pautus, pieno gausi

v     Grazi kaip kiaulė darzi.

v     Geram zmogui sudo neskada.

v     Geriau numirc nei su juo nuvirsc.

v     Grabas siknon stuksi.

v     Inkisk siknon liezuvi - issitrauksi zuvi.

v     In ku tu panasus? - Pats in savi, sikna in tavi!

v     Isgerk kumai, isgerk kumai, kad per siknu ruktu dumai!

v     Ir atbega vaiku buris paziuret kaip mergu ruris

v     Isiplėtoj kap karvė an lado

v     Juozas, Petras ir Gabrys - sika puodan visi trys

v     Kap isizoj - net sikna macyc per kosari!

v     Kap paeme bobu strokas, net nusmuko undarokas

v     Kas neturi barzdos, usu, pabucuoja siknon prusu

v     Kas sika ant tako, tas vis ant kito sako

v     Kelia kap sudu an sakiu

v     Kytras, cik siknu musiu negaudo ir cveku netrauko

v     Kudas, ale pautu - bliudas!

v     Kad tau grausmas ir perkunas, kaks nelygus mergas kunas, dabia kalnas ir dabela, toj dabej maza skylala

v     Kiek tau metu? - Kiek siknoj verpetu!

v     Ko kabinies, sikna avies!

v     Ko raukais kap kumele?

v     Korone tu svieto!

v     Kuku! Inkisk siknon pirstuku, issitrauksi zieduku!

v     Ku nori, tu daryk, cik par pilvu nedauzyk!

v     Kuoj turu, tuoj duru

v     Mergyc mergyc, kas tavo matyc? Du papai krucinej, dvi skyles sikinej - viecna ubage!

v     Mes, mes trys sasutes, visu triju skyli putes

v     Mes, mes trys brolukai, visu triju kap kuolukai

v     Noriu mysc - kap cveku dura

v     Nedainuok valgydamas - sikanti kas uzais

v     Neik su lenku pircin - ba tu burnu mazgosies, o jis tan pacan vandenin – siknu

v     Nei sulopyt, nei susiuc, nei su tokiu skyli buc...

v     Nejudzok sudo - sudas ir tep smirda

v     Nesik miltais, ba malunai sustos

v     Nors jus ca bambas nuspjauscykit! (nesikisu i barni)

v     Nuo likimo ir nuo sikimo nepabėgsi - likimas lemia, sikimas remia.

v     Oi jus bernai besarmacai, ka jus darot mergai stacai!

v     Pabucuok kur nesuveina!

v     Perkusk karstu sudu - praeis!

v     Pernai zusi pjove, siemet rura girgsi

v     Pirdauna kap kumelys

v     Ramtatirda ramtatirda, sena merga ozu smirda!

v     Rugiai jau par dzvi siknas paauge

v     Seskis, tegu nekaro! (Vyrui)

v     Skauda galvu ir krucini ir skyluki apacini

v     Sikc an zirniu, sikc an pupu, sikc an Stalino stribuku!

v     Siknoj tu buvai, sudu matei!

v     Slėkta gudas mandaravas, par sikyni juodas ravas, kad ta rava nebutu - slėkta kelnes prisikts

v     Sliobė kap is teliuko snukio.

v     Snukis platus - sasi kacapai neapsikt

v     Stalinas melagis, Kitleris vagis, Kitleris apsiko Stalinu akis

v     Stovi ponia su placiu, atej ponas su stacu, padekdzie, varysiu! (valtis ir irklas)

v     Svotas svocu, vyras pacu, o kazokas - kampi stacu.

v     Soko dziedas, soko boba, ir nutruko dziedo voga. Oi, bobute, kas daryc, kap toj voga prikabyc? Raikia siulo spagacinio ir pririscie prie kiausinio.

v     Sokit mergos po sapcynias, muskit papais in lancynas, sokit mergos ir po tris, muskit papais in duris

v     Soko petras ir Matilde, Petras perde, o ji cilde

v     Sudas sikejų mokina

v     Sudo skyscimo! (ikyriai prasanciam)

v     Sūdo gysla (labai kudas)

v     Suva siko ir suriko, puse sudo siknoj liko

v     Tevas artojas, dukte artiste, pakelus koju rodo kur piscie

v     Trys mergytes, sasi papai, ciupinejo trys kacapai

v     Tare Dzievas an zmogaus - aik tu nakui is dangaus!

v     Tų, kas valgo lasiniu, bybys buna kaip zmoniu

v     Uze miskas, uze silas, verke merga - kusys zilas

v     Vyras kaip azuolas, o kiausai kaip giliukai…

v      Vienu siknu bezda (Labai susigiedoje)

Ištraukos iš prof. V.Krėvės-Mickevičiaus knygos "Patarlės ir priežodžiai. Humanitarinio fakulteto tautosakos kom. leidinys", išleistos 1934 metais Kaune:

v     Adata ne bybis, ja mergos nepradursi. (Kamajai)

 

v     Aimanuoja, lyg jai adata, o ne bybiu būtų kūšį pradūrę. (Vabalninkai)

v     Apsigavo kaip merga bybio paragavus. (Pasvalio ap.)

v     Arklį pardavęs, birka žemės neišarsi. (Kupiškis)

v     Atsidavęs kaip kragas kūšiui. (Varėna)

v     Atsisveikino, kaip bybys su kūšiu- iki pirmos nakties. (Pasvalys, Biržai)

v     Aukščiau bybio nepašoksi. (Vabalninkai)

v     Baidosi, kaip sena merga bybio. (Vabalninkai)

v     Baidosi merga vaiką pasigauti, bet norisi bybio paragauti. (Valkininkai)

v     Bijo, kaip merga bybio. (Pasvalys)

v     Bybelė aruodan nežiūri. (Kupiškis)

v     Bybelė ne avelė, šieno jai nepaduosi. (Kupiškis)

v     Bybys aruodan nežiūri, ar bus duonos ar ne, tik po mergos kvartukus. (Babrai)

v     Bybys ne adata, o duria kaip iešmas. (Vabalninkai)

v     Bybys ne adata, o ką pradūrė, neužgis. (Pasvalys)

v     Bybys- ne ožys, karklais nepašersi. (Surviliškio v.)

v     Braunasi, kaip bybys kūšin. (Vabalninkų par.)

v     Būk drąsus su merga- po prijuoste ne krūmas, gyvatės ten nerasi, gal tik savąja pažaisi. (Vilkaviškio v.)

v     Davatkauna, kol bybio paragauna. (Vabalninkai)

v     Didelis į dydį, o mažas į bybį. (Alvitas)

v     Didžiuojasi, kaip bernas, kūšį nugalėjęs. (Alvito par.)

Ištraukos iš "Lietuvių kalbos palyginimų žodyno" (Vilnius, Mokslas, 1985, sudarytoja K.B.Vosylytė):

v     Pakalbėjo- kaip balon paperdė (negudriai)

v     Mala kaip telės papas (niekus)

 

v     Ilsisi kaip su meška pasiglamonėjęs

 

v     Ieško kaip šikti sumanęs saugios vietelės

 

v     Paraudo kaip vėžio parūrys

 

v     Apžėlęs kaip ožio pautai

 

v     Batviniai kaip šunies pautai (labai prasti)

 

v     Sublizgėjo kaip šuns pautai prieš saulę

 

v     Rengiasi kaip nuogas triesti dilgėlyne

 

v     Pasakė, lyg tvoron nusiperdė

 

v     Neatsiskiria kaip bezdalas su marškiniais

 

v     Ir dyvisis dabar kaip Laurinkus į arkliašūdį (Laurinkus- Lietuvos valstybės saugumo departamento direktorius)

 

v     Ištižęs kaip karvašūdis

 

v     Šaiposi lyg katė, į miltus pridirbusi

 

v     Spinda kaip kuilio kiaušiai

 

v     Lyja visą vasarą, kaip myžte myža

 

v     Tyli kaip į ausį myžamas

 

v     Sekasi, kaip nuo liepto šikt (blogai)

 

v     Neprisiruošia niekaip, kaip šikt nevalgiusi

 

v     Aš tau taip duosiu į kailį, kad tu šiksi kaip ūdra kačergomis (grasinimas)

 

v     Piktas kaip ubago šiktas

 

v     Dvokia iš burnos kaip iš kito šiknos

 

v     Ko tu valkiojies kaip kiaulės šikna po lentyną?

 

v     Tylėk kaip svečio šikynė

 

v     Susiraukė kaip senos bobos šikna

 

v     Didžiuojasi kaip šikna kermošiuje

 

v     Užspringo kaip šikna ašaka

 

v     Šaiposi kaip šikna per Velykas

 

v     Vyras be ūsų- kaip šikna prūso

 

v     Vėpčioja kaip šikna šieno

 

v     Apsiniaukė kaip šikna vasarojuje

 

v     Aš tave kaip šūdą ištėkšiu (grasinimas)

 

v     Kelia kaip šūdą ant šakių (nepelnytai garbina)

 

v     Duona rūgšti kaip meškos šūdas

 

v     Praskydo kaip šūdas, biednas kaip šūdas

 

v     Sukasi kaip šūdas eketėje

 

v     Tiko kaip šūdas į kelnes

 

v     Prikibo kaip šūdas prie šikynės

 

v     Riogso kaip šūdas patvoryje

 

v     Sėdi kaip šūdas po lapu (ramiai ir ilgai)

 

v     Stengiasi kaip šūdas šaldamas

 

v     Girto giedalas – kaip vištos triedalas

 

v     Taisosi lyg bebras į jūrą šikti

 

v     Eina kaip subinę užsipašinęs (labai greitai)

 

v     Guli kaip tris dienas trizniukavęs

 

v     Pijoko akys raudonos kaip šikančio šėtono

Garliaviškių pasakymai

v     Kai išsišiksi tai ėsi! (vaikas nevalgo) (Garliava)

v     Vartai akis – kiba šikt nori? (Garliava)

v     Šikt ne myžt – pakentesi (Garliava)

v     Kad tave šikantį sutrauktų! (Garliava)

v     Šudas čia mane dar mokins! (Garliava)

Istoriniai lietuviški keiksmažodžiai

Lietuviškuose keiksmažodžiuose susipina įvairių laikotarpių liaudies pasaulėžiūros elementai. Juose rasime senojo pagoniškojo tikėjimo liekanų ir krikščionybės įvaizdžių. Keiksmų forma įvairuoja pagal juose išreiškiamą piktumo laipsnį., bet dažniausia piktas keiksmo turinys paverčiamas juoku.

v     Kad tu ištintum, kaip avilys

v     Eik (tu) į peklą autų skalbti

v     Eik (tu) kialėms uodegas mazgoti

v     Po šimts gegučių

v     Tu paršo koja užpakalinė

v     Tu šuns kumpi

v     Eik šunų šukuot

v     Suk tave devynios

v     Kad tau kiaurai išeitų

v     Kad tau liežuvis kuolu atsistotų

v     Kad tave dryži paraliai

v     Kad tave per krūmus

v     Kad tave pypkės galas

v     Kad tave vilkai užpjautų

v     Kad tave zuikis subadytų

v     Kad tavo kakta nupliktų - ant pakaušio kuodas liktų

v     Kad tavo kojos išklištų ir pakaušis atsikištų

v     Kad tu balomis nueitum

v     Kad tu kiaurai žemę prasmegtum

v     Kad tu negautum nė pekloj vietos

v     Kad tu staugdamas nueitum

v     Kad tu suruktum

v     Kad tu susitrauktum kaip naginė

v     Lįsk tu vabalo blauzdon

v     O tu paršakoji

v     Tu gyvate raudonoji

v     Žalčio koja pastaroji

Ištiktukai

v     Velniop!

v     Šūdas!

v     Velnias!

v     Kibeni-mat

v     Jadryštvaji rogės

v     Viešpatie aukštielninkas

v     Jėzau Marija

v     Po galais!

v     Po paraliais!

v     Nu!