|
|
|
Kaip obelis, mamyt palinkus,
Galva baltumo jazminu;
Ar cia senai supai tu linge
Dabar gyventi iseinu.
Dar taip noreciau begt per pieva,
Skardenti sleni dainele,
Buciuoti zeme kvapia, sventa,
Ramiai svajoti vakare.
Girgeti alpstancia lakstute
Ir laukti zaros kol uzges.
Atverti siela, kaip saltini
Ir ilgesiu istiest rankas.
Dar taip noreciau palydeti
Saulute zengiancia miskais,
Paskui viena tyliai liudeti
Kol visa zeme cia praeis.
Bet reik keliauti i pasauli
Uzmirsti vasaros dienas,
Naktis tamsi, o nieks nelaukia,
Tave, jaunyste, kas priglaus.
|
